Gerai šūdas, nuo ko pradėti nuo pat pradžių spėju 😉

Esu 20 metų lesbietė, su dabartine drauge esame kartu jau 4 metus. Iki šiol aš turėjau du sekso partnerius, jos abi moterys ir niekada neteko nieko daryti su vyru. Bet prieš maždaug 5 savaites tai įvyko. Aš laiminga mylinti ir mylima su drauge (pavadinkim ją Miglė), mes paprastai einame visur kartu, bet prieš 5 savaites ji turėjo keliauti į Airiją šeimos reikalais, o man teko dirbti ir todėl pasilikau.

Tą savaitgalį vienas iš mūsų bendrų draugų surengė vakarelį. Kai aš atvykau pamačiau žmogų, kurio aš nepažinojau, tai buvo vyras. Kaip minėjau iki tol niekada nebuvau su vyru, aš tiesiog jų nepastebiu per vakarėlius, bet šis žmogus buvo kažkoks kitoks. Aš negalėjau atitraukti akių nuo jo, man tai buvo keisčiausias jausmas, kurį aš kada nors turėjau. Norėti vyro? įsivaizduoti save gulinčia ant jo, nors jis net neturi krūtų? Visada galvojau, kad tai ne man.

Stebėjau jį visą vakarą. Jis taip pat stebėjo mane. O paskui daug alaus ir naktis padarė savo. Mes pradėjome kalbėti, jaučiau, kad su juo flirtuoju. Jo vardas buvo Ruslanas. Jis palietė mano ranką, tuometu pajaučiau lyg nupurtė elektra. Vienas dalykas veda į kitą ir mes galų gale atsidūrėme vonios kambaryje (banaloka aš žinau). Seksas nebuvo labai geras, na bent jau man taip pasirodė. Tačiau, juk aš niekada nemiegojau su vaikinu iki tol. Todėl nieko keisto, kad apie seksas ir prezervatyvas man atrodo kaip du nesuderinami dalykai. Tačiau kaip jau supratot būtent jo čia ir pritrūko.

Dabar esu nėščia, negaliu apie tai pasakyti savo draugei, kadangi buvau jai neištikima ir dabar aš nežinau, ką daryti!

UPDATE: Gerai, kad praeitą naktį aš pasakiau savo draugei skaudžią tiesą kad aš apgaudinėjau ją su vyru ir, kad aš esu nėščia. Galite įsivaizduoti jos reakciją? Ji buvo nusiminusi, įskaudinta, ​​verkė ir pyko. Sėdėjau ant sofos akis nuleidus žemyn ir tiesiog laukiau kaip čia viskas baigsis.

Galų gale po 4 valandų ji apsiramino, atsisėdo šalia manęs ant sofos ir sako: “Taigi, kas dabar?” Aš jos paklausiau, ar ji vis dar nori būti manim, ir ji pasakė: “Kiekvienas daro klaidų” ar kažką panašaus. Nutarėm kad liksim kartu ir toliau. Tada pokalbis pasisuko apie kūdikį. Ji manęs paklausė, ką aš ketinu daryti. Atsakiau, kad aš nežinau, kad aš tikrai ne manau, kad tai yra tinkamas laikas vaikui ir jei mes norėsime vaiko, aš visada galiu nueiti į kairę dar kartą 😉

Šiaip aš paklausiau, ką ji galvoja ir ji pasakė, kad vaikas buvo tik sugrąžintu blogus prisiminimus dėl mano melo ir apgaulės ir ji negalėtu su tuo gyventi. Taigi, šiandien aš einu kalbėti dėl aborto. Atsiprašau, tų iš jūsų, kurie su manin nesutinka, bet aš esu 20 metų ir vieną dieną aš gal ir norėsiu vaiko, bet ta diena nėra šiandien.